redaktorius Andrius Kulikauskas
Kvietimas
Gerbiamas prof.Josifai, Siunčiu jums kvietimą. Prašau jį platinti savo nuožiūra. Andrius
Kvietimas palaikyti renginį "Lietuvos Jeruzalės kapinių šventa ramybė", Valdovų rūmuose, spalio 11 d., 14:00
Mieli lietuvių ir litvakų draugai,
Draugija „Gerbkime kapines“ kviečia jus prisidėti prie išskirtinio renginio kurį rengsime Valdovų rūmuose, auditorijoje, spalio 11 d., sekmadienį, 14:00-16:00.
- 1) Kviečiame viename puslapyje surašyti savo mintis, kaip siūlote sutvarkyti seniausias Vilniaus žydų kapines, esančias Piramonte / Šnipiškėse, kuriose šiuo metu stovi Vilniaus sporto rūmai. Kaip įsivaizduojate šių kapinių ateitį? Kaip jos atrodytų, kokia veikla jose vyktų? Laukiame įvairiausių pasiūlymų. Susitarę su autoriais pasistengsime rašinius paskelbti žiniasklaidoje. Jei tik sutiks ir galės, autorius taip pat kviesime renginyje perskaityti savo pasiūlymus, dalyvauti bendrame jų aptarime, atsakyti į spaudos atstovų klausimus.
- 2) Kviečiame pasirašyti Lino Vildžiūno parašytą Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kurį rasite šio laiško gale. Juo raginame Lietuvos Seimą atsisakyti sumanymo šiose kapinėse įkurdinti kongresų centrą ir deramai vertinti litvakų jidiš kalbos bei kultūros tyrinėtoją profesorių Dovid Katz.
Prašome pasiūlymus kapinėms bei sutikimus pasirašyti kreipimąsi siųsti šio renginio rengėjui, „Gerbkime kapines“ svetainės http://www.kapines.com redaktoriui Andriui Kulikauskui, ms@ms.lt, +370 607 27 665. Galite siųsti tiesiogiai arba per bendrus pažįstamus.
Mūsų draugija visaip veikia, kad Lietuvos valstybė atsisakytų savo sumanymo įkurdinti Vilniaus kongresų centrą seniausias Vilniaus žydų kapines išniekinusiuose Vilniaus sporto rūmuose. Bendrai mums rūpi gerbti visų žmonių kapines.
Mums atsivėrė nuostabi galimybė šiais Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais Valdovų rūmuose įprasminti Vilniaus Gaono mirties ir laidojimo dieną, 1797 m. spalio mėn. 9 d. Mūsų renginys vadinasi "Lietuvos Jeruzalės kapinių šventa ramybė". Susitelksime gydyti du skaudulius dėl kurių nesutariame nė su Lietuvos valstybe, nė su ja susirišusia Lietuvos žydų bendruomene.
- Pirma, mums rūpi viešai išskirti šias kapines kaip Lietuvos Jeruzalės kapines, kuriose palaidoti Vilniaus Gaonas ir kiti Toros žinovai savo išmintimi išgarsinę Lietuvos Jeruzalę, tai yra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jeruzalę, mūsų sostinę Vilnių. Šios kapinės yra amžinos. Neramiais laikais galime iš jų semtis ramybės. Vis labiau tai įsitikindami apsitarsime kaip mes įvairiai įsivaizduojame jų ateitį.
- Antra, mums rūpi viešai išskirti mūsų laikų žymiausią litvakų šviesuolį Dovid Katz, atsidavusį šių kapinių gynėją, litvakų jidiš tarmės gaivintoją, litvakų tautos likučių vadą, kurį Vilniaus Gaono metais prašome nebelaikyti valstybės priešu, o branginti kaip Lietuvos valstybės turtą.
Renginys Valdovų rūmuose bus trijų dalių:
- Pirma, išgirsime pasiūlymus, iki penkių minučių ilgio. Jau numatome, kad kalbės Evaldas Balčiūnas, Arkadij Kurliandchik, Ruta Bloštein, Vida Girininkienė, Elmantas Meilus, Josifas Parasonis, Edmundas Kulikauskas. Pasistengsime sulaukti pasisakymų iš įvariausiai manančių žmonių. Juk Lietuvos valstybė ir Lietuvos žydų bendruomenė taipogi pripažįsta šias kapines kaip gerbtiną vertybę. Sieksime šiame renginyje mažiau dėmesio skirti esamybei - Vilniaus sporto rūmams, ir ko daugiau dėmesio Lietuvos Jeruzalės kapinių galimybėms.
- Antra, per vaizdo ryšį išklausysime Velse esančio Dovid Katz pasiūlymus, kuriuos jisai išdėstys litvakų jidiš tarme, o vertėjas auditorijoje išvers į lietuvių kalbą. Jisai turėtų kalbėti ne tik apie kapines bet ir plačiau apie litvakų kultūros ateities galimybes. Šia proga tikimės, kad jį pagerbs išeivijos litvakai su kuriais šiuo metu tariamės. O mes savo ruožtu perskaistysime Lino Vildžiūno parašytą Kreipimąsis į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriam renkame parašus.
- Trečia, renginio rengėjas Andrius Kulikauskas ves dalyvių apsitarimą, kiek įmanoma suderinti įvairiausius pasiūlymus, kaip bandyti juos įgyvendinti? Ieškosime sąlyčio taškų, bendrų vertybių, spręstinų iššūkių ir tolimesnių žingsnių. Kviesime spaudos atstovus pakalbinti dalyvius.
Pasaulyje siaučia koronavirusas, o auditorija nedidelė, joje nesodinsime daugiau kaip 30 žmonių. Norintys dalyvauti privalo iš anksto pranešti rengėjams, ir aišku, nešioti kaukes. Rašyti Andriui Kulikauskui, ms@ms.lt, +370 607 27 665. Po šio renginio Valdovo rūmuose dar surengsime minėjimą Lietuvos Jeruzalės kapinėse skaityti Dovydo psalmes ir taip prisiminti ir pagerbti Vilniaus Gaoną jo mirties ir laidojimo dienos proga. Panašu, kad iš Valdovų rūmų eisime į Žydų gatvę, kur Vilniaus Gaonas gyveno, o iš ten eisime per Žaliąjį tiltą į kapines, kaip kad ėjo jo laidotuvių dalyviai, tūkstančiai žmonių. Žinias apie renginį rasite svetainėje http://www.kapines.com
Prašome šį kvietimą siųsti tiktai savo pažįstamiems ir jo viešai neskelbti, tai yra, neskelbti Facebooke. Džiaugiamės, kad Dovid Katz sutiko dalyvauti ir pasistengsime išlaikyti paslaptį, kad jį šia proga pagerbsime. Norinčius šia proga jį pagerbti mielai įtrauksime į programą.
O bendrai kviečiame siųsti savo pasiūlymus dėl kapinių ir taip pat sutikimus pasirašyti žemiau esantį kreipimąsi:
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2020-uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tai mūsų valstybės pagarbos šimtametei litvakų tradicijai išraiška ir, reikia manyti, siekis įamžinti šios sunaikintos tautos atminimą. Tad svarbu, kad jis netaptų proginiu paminėjimu, kad šia linkme būtų einama nuosekliai ir neselektyviai.
Kaip antai, valstybės dėmesio šaukiasi Vilniaus Šnipiškių/Piramonto žydų kapinės, kuriose iki jų sunaikinimo ilsėjosi ir Vilniaus Gaono palaikai. Sovietų valdžia brutaliai nusavino šią ne tik litvakams, bet ir viso pasaulio žydams itin svarbią atminimo vietą, kapinės buvo sulygintos su žeme, o vėliau ant mirusiųjų kaulų buvo pastatyti dabar merdintys Vilniaus sporto rūmai. Ir nors jie įtraukti į paveldo registrą bei ketinama juos rekonstruoti paverčiant kongresų rūmais, toks veiksmas būtų nusikalstamas pirmiausiai moraliniu požiūriu. Jis patvirtintų mūsų valstybės politinį nebrandumą, pratęsiantį sovietinę praeities naikinimo praktiką. Argumentas, kad kapinės vis vien sunaikintos, yra apsimestinis ir ciniškas, nes palaidojimai suniokotose kapinėse didžia dalimi išliko, tad tolesnis jų naikinimas paprasčiausiai neleistinas. Pagaliau ši vieta turi ir didžiulę simbolinę reikšmę. Kapines būtina grąžinti ne tik Vilniui, Lietuvai, bet ir pasauliui, taip tarsi pratęsiant garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės daugiakultūrinę tradiciją, kai kairiajame Nėries krante kilo Valdovų rūmų mūrai, o kitapus upės driekėsi garsiosios Piramonto kapinės su didžiojo išminčiaus kapu.
Deramo valstybės bei akademinės bendruomenės įvertinimo nusipelno ir mūsų laikų žydų išminčius, žymiausias pasaulyje litvak jidiš kalbos ir litvakų kultūros tyrinėtojas profesorius Dovid Katz, iš gimtojo Niujorko grįžęs į tėvų žemę. Profesorius daugelį metų rinko per stebuklą išlikusią litvakų tarmės lingvistinę medžiagą Lietuvoje ir Baltarusijoje, sudarė išsamų jos paplitimo atlasą, beveik sutampantį su LDK istorinėmis ribomis, parašė ir išleido fundamentalų mokslinį veikalą „Lithuanian Jewish Culture“ / „Lietuvos žydų kultūra“, įsteigė Vilniaus universitete Jidiš institutą ir buvo jo veiklos įkvėpėjas iki 2010 metų, kuomet prarado savo darbą ir akademinį statusą, stojęs viešai ginti žydų partizanų garbę ir orumą prieš juos nukreiptoje politizuotoje byloje, kuri, beje, vėliau subliuško. Tačiau ir šiandien Dovid Katz Lietuvoje yra persona non grata. Jis ir toliau aktyviai polemizuoja su Holokausto istorijos iškraipymais bei „dvigubo genocido“ teorijos apraiškomis, fiksuodamas jas savo internetiniame portale DefendingHistory.com, o tokias pažiūras atvirai reiškiančiam asmeniui, pasirodo, nėra vietos mūsų akademinėje hierarchijoje. Vadinasi, Lietuvoje nėra vietos ir akademinėms jidiš kalbos ir kultūros studijoms. Profesorius atkakliai veda privatų nemokamą seminarą saujelei entuziastų, o duonai užsidirbti skaito paskaitas Rygoje. Turime atvirai pripažinti šią skriaudą ir pagerbti profesorių Dovid Katz pagal jo nuopelnus. Tai būtų prasmingas Vilniaus Gaono metų pabaigos akcentas.