Redaktorius Andrius Kulikauskas
PlanšetėC1
Giliamintiškai
Kurti keturiais lygmenimis (PaRDeS) kuriais Gaonas tyrė raštus. Pabrėžti šioje vietoje vykstančią gėrio ir blogio kovą, tamsybes ir šviesą.
Kaip mums šiomis kapinėmis puoselėti litvakų ir lietuvių vienybę? Jeigu 40% Vilniaus gyventojų būtų žydai, kaip kad 1900 m., tai jie patys apgintų savo kapines ir jas tvarkytų kaip tik norėtų. Žydai buvo išžudyti. Dalis žydų sugrįžo į Vilnių, atsikėlė jų ir iš kitur. Sąjūdžio laikais jų buvo 9,000, o dabar tiktai 2,000. Daugelis iš jų vyresnio amžiaus. Dauguma nesiryžta paprieštarauti oficialiajai Lietuvos žydų bendruomenei. Jai drįsta paprieštarauti tik keli tikintieji žydai, kurie man yra Dievo išrinktieji, tikrasis litvakų daigas. Juos palaikydamas rengiu šią parodą.
Svarbiausia yra įsiklausyti į Vilniaus tikinčiuosius žydus: Rūta Bloštein, Arkadij Kurliandčik, Artūrą Imbrasą. Jie rengia kilnojamą parodą pristatyti faktus apie kapines, kad joms būtų gražintas teisinis statusas. O aš kaip lietuvis lietuviams siūlau sprendimą, kaip mes lietuviai galėtumėme puoselėti litvakų ir lietuvių bendrą paveldą.
Siūlau mums lietuviams suprasti, kad mes esame dauguma, o žydai yra mažuma. Dauguma turi savo teises ir atsakomybes, kaip ir mažuma. Mūsų tautinei valstybei būtinos visuomeniška išeivija ir gyvybingos mažumos. Mes privalome rūpintis mūsų vienybe, kaip visus geranoriškai įtraukti ir prasmingai supinti.
Siūlau suvokti jog šios kapinės yra mūsų paveldas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Mes lietuviai esame dauguma, kvietėjai, globėjai, o mūsų žydai yra mažuma, kviestieji, globotiniai, nuo senų laikų. Žydai prisirišo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, prisirišo prie tarpukario Lietuvos. Savo tėvynę Lite (Lietuvą), savo štetlus (tėviškes) prisimena, kaip visų mieliausią, gražiausią šalį. Mūsų žydai litvakai yra žydų laikomi pačiais šauniausiais žydais. Jų savybės - šviesumas, protingumas, moksliškumas, žemiškumas, paprastumas, susilaikymas, gyvenimiškumas, atkaklumas - yra bene iš mūsų pačių lietuvių priimtos savybės. Jie mus gerbia kaip šviesius ir paprastus žmones. Jų meilė Lietuvai kyla iš mūsų protėvių pakantumo, iš Lietuvos statuto, iš mūsų lietuviškos civilizacijos, kurią jie išsaugojo. Mės per juos galime savo civilizaciją įsisąmonyti ir nors kiek susigrąžinti, kaip mūsų bendrą paveldą.
Žydai ne ponai. Yra daug litvakų išeivijoje, kuriems rūpi šios kapinės, kuriuos skaudina jų niekinimas. Bet jie negali mums nurodinėti. Jie gali tačiau išjudinti mus, kad įsiklausytumėme į savo brangius vietinius Vilniaus žydų tikinčiuosius ir į būtent Lietuvoje tarnaujančius rabinus, ypatingai rabiną Šolom-Ber Krinskį. Įsiklausę mes lietuviai galime patys susigalvoti, kaip tvarkyti šias kapines, kad jos būtų mūsų bendras paveldas, tiek litvakų, tiek lietuvių. Kitaip nebus, nes litvakai per daug silpni, kad patys jais rūpintųsi.
Siūlau į Nekropolį žiūrėti šviesiai, paprastai, lietuviškai.
- Suvokime, kad visur aplink sovietų rūmų pamatus tebėra tūkstančiai palaikų. Būkime jautrūs, gerbkime žydų tikėjimą, supraskime, kad jie savaip žiūri į kapines. Pagal žydų tikėjimą, palaikų nereikėtų judinti. Rabinai vis dėl to norėtų virš jų atstatyti antkapius ir tam rastų pateisinimų. Bet lietuviškai žiūrint, tai tampa per daug nenuoseklu ir nerimta, tai žeidžia protą ir širdį. Paprasčiausia yra neleisti žmonėms ten vaikščioti be reikalo, pavyzdžiui, uždengti tvariu audeklu. Savo makete šią zoną vaizduoju tentu.
- Suvokime, kad sovietų rūmų pamatai yra dalis kapinių, tačiau po jų palaikų vargu ar yra. Užtat ant šių pamatų galima atverti galimybes vaizduotei, kas tiktai galėtų derėti kapinėse. Siūlau būtent čia atstatyti antkapius pagal Klausnerio knygą ir senas nuotraukas. Siūlau suvokti ir pabrėžti sovietų baisų nusikaltimą kaip blogio ir gėrio kovos lauką, kurį čia įamžinsime. Siūlau atkurto Vilniaus Gaono mauzoliejų pastatyti šio lauko centre, tarsi visatos ašį, o aplink jį šalia buvusius ohelus, kiek tik įmanoma. Ortodoksai žydai piligrimai pajustų, ką reiškė stovėti tarp ohelų. Tačiau norėčiau, kad visi suprastų, kad tai tėra tiesos simboliai, o tiesa turi daugiau lygmenų. Siūlau tradicinius ohelus papildyti didelių spalvotų ohelų žiedu. Kiekvienas spalvotas ohelas rodytų nuotraukas iš ta kryptimi gyvenusių litvakų miestų, miestelių ir ješivų. Tai paskatintų mus suvokti jog stovime litvakų krašto židinyje. Siūlau toliau plėtoti ohelo pavidalą ir gyvenimo bei mirties klausimus šiuolaikinėmis skulptūromis, kurios stovėtų pamatų pakraštyje ir padėtų mums suvokti jog šis Nekropolis neatstovauja tik tam tikrą ortodoksų žydų pakraipą, o verčiau visus žydus, ateivius, mažumas, šviesuolius ir visą žmoniją. Siūlau pamatų pakraštyje pastatyti keturias pusrutulines tribunas, kuriose lankytojai galėtų sėdėti ir dairytis į Aukštutinę pilį, Jeruzalę ir visas puses.
- Suvokime, kad apgailėtini sovietų rūmai mūsų nebeerzins kai tik pažymėsime kapinių ribą aukšta 5 ar 6 metrų aukščio siena. O tokia kilometrinė siena tampa galimybe meniškai pavaizduoti visą litvakų krašto kultūrą. Savo parodoje tai darau paprasčiausiu būdu: Vaizduoju kokį šimtą pasižymėjusių litvakų. Mane kaip lietuvį visada stebina kaip jie garsina Lietuvą, ją paįvairina ir praturtina. Jau pati siena gali būti viena lankomiausių vietų Vilniuje.
Kapinių vartai stovėdavo šiaurės vakarų pusėje. Juos bus galima atkurti bet nepavyks jais naudotis nes palaikus uždengsime audeklu. Dabar reikės naujų vartų rytų pusėje. Juos vadinu Sutemų vartais kaip giminingus tačiau priešingus Aušros vartams. Sutemų vartai kviečia mus nusiteikti žengti visom mūsų protėvių galybėmis į šį klaikų blogio ir gėrio kovos lauką. Užtat mes lietuviai globėjai puošiame šiuos vartus ir visa išorinę sieną taip kaip mums patiems reikia, kad suvoktumėme jog tai mūsų žydų, mūsų litvakų paveldas, kartu ir mūsų lietuvių paveldas.
1964 m. gimiau Kalifornijoje. 1988 m. "Sąjūdžio žinios" mane pakvietė į Sąjūdžio suvažiavimą, kurį aprašiau "Drauge" straipsniu "Sąjūdis ir Vienybė". Įsidėmėjau, kaip skirtingos jėgos prisidėjo prie bendro reikalo.
Bet pirma iškelsiu pavyzdį,kad būtų aišku, kas iš tikrųjų yra vienybė. Septyni politiniai kaliniai dar nėra sugrįžę į Lietuvą. Vilniuje pradėtas bado streikas išreikalauti kaliniams laisvę. Reikalavimai turėjo būti iškelti per rugsėjo 28 d. mitingą, kurį sušaukė Lietuvos Laisvės lyga. Kariniai daliniai žiauriai išvaikė mitingą. Tačiau Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis iš karto užstojo lygą, ir buvo paskirta komisija ištirti rugsėjo 28 d. įvykius. Komisija nusprendė, kad dalinius neteisėtai iškvietė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmininkas Songaila ir jo pavaduotojas Mitkinas. Proga pasinaudojo sąjūdžio šalininkas Algirdas Brazauskas — jam pavyko pašalinti savo pirmtakus ir tapti nauju pirmininku.
Taigi vienaip ar kitaip įvairiausios jėgos prisidėjo prie Songailos ir Mitkino pašalinimo. Kad ir joms nesusitarus, juk visi trokšta Lietuvos nepriklausomybės, nors jos įvairiai siekia ir ją net priešingai supranta. Tame ir vienybė — ne kad visi tą patį veikė, bet kad darniai veikė. Vienybė yra pagarba kitų veiklai ir įnašui. Ji yra kada, kartu dirba ir žaltys ir beždžionė, vilkas ir voverė. Visi džiaugėsi dėl pasikeitimų vyriausybėje. Bet visgi suvažiavime vyko kova: ar sąjūdis bus faktiškai nepriklausomas nuo Brazausko ir naujos ok. Lietuvos vyriausybės.
Sutemų vartai
Tuomet jis atvedė mane prie rytinių vartų. Žiūriu, Izraelio Dievo šlovė artinasi iš rytų, jos ūžesys kaip šniokštimas galingų vandenų, ir žemė spindi nuo jo Artumo. Regėjimas, kurį mačiau, buvo kaip regėjimas, kurį buvau matęs, kai jis atėjo sunaikinti miesto, ir kaip regėjimas, kurį buvau matęs prie Kebaro upės. Puoliau veidu žemėn. VIEŠPATIES šlovei įėjus į Šventyklą pro rytų vartus, dvasia pakėlė mane ir nuvedė į vidaus kiemą. Žiūriu, Šventykla sklidina VIEŠPATIES šlovės.
Vyrui stovint šalia manęs, išgirdau kažką kalbantį į mane iš Šventyklos. 7 Jis man sakė: „Marusis, tai ir mano sosto vieta, ir vieta mano kojų padams. Amžiais čia tarp Izraelio žmonių gyvensiu. Izraelio namai nebeterš daugiau mano švento vardo, – nei jie, nei jų karaliai, – savo kekšavimu ir savo karalių lavonais jiems numirus.
Kapinės tėra kapinės tėra kapinės
Kapinių galimybės.
Andrius Kulikauskas. Sąjūdis ir Vienybė. Draugas, 1988.12.13
Litvakai - prie mūsų durų paliktas kūdikis.
Patys lietuviai nusigręžė nuo nepriklausomybės, o paskui sumetė kaltę ant žydų, kodėl jie nusigręžė. Blaviau ir atsakingiau pasižiūrėti į 1940-1941 metų įvykius. Supraskime Antano Smetonos formuotus žmones.