Šaltiniai

keisti stulpelį

redaktorius Andrius Kulikauskas

Šaltiniai /

VilniausEvangelikųKapinės

Vilniaus evangelikų reformatų kapinės (nuo 1639 m.)

Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato, kitų objektų komplekso senosios kapinės. 33216 Vilniaus universiteto medicinos profesorius ir publicistas Adomas Ferdinandas Adamovičius savo darbe „Kościol Augsburski w Wilnie, Kronika przez A.F.A.“ (1855) nurodo, jog kalvinistai 1639 m. už Trakų vartų įsteigė naujas atskiras kapines. 1640 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1595-1648) dekretu kalvinistai buvo iškelti už Vilniaus m. sienos. Pylimo g. vakarinėje pusėje jie įsteigė savo kapines ir pasistatė jose pirmąją medinę bažnytėlę. 1682 m. medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos. Gavę Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio (1629-1696) leidimą reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. 1731 m. reformatams buvo įsakyta iškeldinti kapines dar toliau nuo miesto. Tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta ir kapinės Pylimo g. veikė iki 1830 m., kai jos jau buvo perpildytos ir reformatų bendruomenei pasiūlytas naujoms kapinėms skirtas sklypas ant tuometinio Baufalo (dabartinio Tauro) kalno. 1835 m. Pylimo g. rytinėje pusėje pastačius naują klasicizmo stiliaus mūrinę bažnyčią, buvusi kapinėse medinė bažnyčia nugriauta. Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas vienas žinomiausių XVIII a. Europos kartografų ir entomologų Šarlis Hermanas de Pertė (Perthees) (1740-1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma. 1983 m., statant paminką „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“, senųjų evangelikų reformatų kapinės galutinai suniokotos (Šarlio Hermano de Pertė antkapinis paminklas IKONOGR Nr. 14).

Nuorodos

Vilniaus evangelikų liuteronų (nuo 1809 m.) ir evangelikų reformatų kapinės (nuo 1830 m.)

Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksas. 12559 Regioninis reikšmingumo lygmuo.

  • Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso senosios kapinės (36177);
  • Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso Jano Frydricho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus (1065);

Pietinėje dalyje buvusių kapinių sklypą riboja dabartinė K. Kalinausko g., vakarinėje - dabartinė V. Mykolaičio-Putino g., rytinėje - tvora, einanti lygiagrečiai Akmenų g. ir juosianti dabartinės JAV ambasados bei kitus pastatus. Tiksli kapinių riba šiaurinėje pusėje, kur stovi Profsąjungų rūmai, neaiški. 1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, įrengti geležiniai vartai, o abipus jų pastatyti nedideli namukai, kuriuose gyveno duobkasiai, iš rinkliavų išlaikomi elgetos ir invalidai. Kapinių centre priešais vartus buvo pastatyta architekto Karolio Šildhauzo suprojektuota koplyčia. Kapinėse buvo daug šeimyninių koplyčių-mauzoliejų. Iki šiol išlikusi Niškovskių koplyčia-mauzoliejus. Didelis Evangelikų kapinių plotas leido suprojektuoti taisyklingas alėjas, būdingas tuomet viešpatavusiam klasicizmui. Tai - vienintelės tokio išplanavimo kapinės Vilniuje. Kapinės buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos. Kadangi evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, laidojimai nebuvo tankūs - teritorija priminė parką. Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpiui antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų. Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės, šaltiniuose užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbomis. Kapinės uždarytos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958-03-30 sprendimu Nr. 301, likviduojant kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 m. nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. Vilniaus visuomenė ir inteligentija rinko parašus dėl kapinių išsaugojimo. Vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje buvo sudaryta komisija, turėjusi išaiškinti žymių kultūros ir meno veikėjų kapus. Tik nedaugelio asmenų antkapiniai paminklai 1962 m. buvo perkelti į kitas (Rasų, stačiatikių Liepkalnyje, Saltoniškių Vilniuje ar Petrašiūnų Kaune) kapines. Į Rasų kapines perkelti: spaustuvininko Teofilio Kristijono Gliuksbergo šlifuoto pilko granito paminklas, filologo Benjamino Haušteino tašyto pilko lauko akmens paminklas (autorius - skulptorius Juozapas Horbacevičius (1813-1848), farmakologo, Lietuvos floros tyrinėtojo Johano Frydricho Volfgango tašyto rausvo granito paminklas, dailininko Juzefo Marševskio šlifuoto pilko granito paminklas, gydytojo Adomo Ferdinando Adamovičiaus smiltainio paminklas (autorius - skulptorius Andžejus Prušinskis (1836-1895), dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus tašyto, šlifuoto pilko granito paminklas (visi šie antkapiai yra išlikę). Į Vilniaus stačiatikių kapines Liepkalnyje perkelti dailininko Sergejaus Benoni-Justinovo ir teisininko Aleksandro Žirkevičiaus, į Saltoniškių kapines - medicinos profesoriaus Boleslovo Kederio antkapiai. Tais pačiais metais į Kauno Petrašiūnų kapines perkeltas kultūros istoriko, filologo Prano Augustaičio antkapis. Neatmetama galimybė, kad kiti paminklai buvo panaudoti statyboms. 1972 m. pab. - 1973 m. pr., prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai. Nugriauta K. Šildhauzo koplyčia-mauzoliejus (1066, AtV 49). Išliko F. Niškovskio koplyčia-mauzoliejus (1065, AtV 48) ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

  • Įrašyta į laikiną apskaitą (LA); 1993-05-20; Nr: 297 ;
  • Dėl duomenų patikslinimo; 2013-02-19; Nr: KPD-RM-1904; TRP Aktas
  • Papildoma medžiaga; 2013-02-19; Nr: ID-95429; IKONOGR Nr. 5 IKONOGR Nr. 15 IKONOGR.Nr. 4 IKONOGR Nr. 2 IKONOGR. Nr. 3 IKONOGR Nr. 12 IKONOGR Nr. 16 TRP, 2000 m. BR Nr. 1 IKONOGR Nr. 14 IKONOGR Nr. 8 IKONOGR Nr. 10 IKONOGR. Nr. 1 IKONOGR Nr. 17 IKONOGR Nr. 7 IKONOGR Nr. 9 IKONOGR Nr. 18 IKONOGR Nr. 6 IKONOGR Nr. 19 IKONOGR. Nr. 13 IKONOGR Nr. 11
  • Apie nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą Kultūros vertybių registre; 2013-02-27; Nr: 02-59; Pranešimas

Šaltiniai ir medžiagos

  • 13.1. GIRININKIENĖ, Vida. Vilniaus kapinės. Vilnius, 2004, p. 142-150.
  • 13.2. Evangelikų kapinių kapų kartoteka, MAB RS, f. 151 (Liucijono Uzemblos fondas), b.120-123.
  • 13.3. KIRKORAS, Adomas H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius, 1991.
  • 13.4. KLOS, Juljusz. Wilno. Przewodnik krajoznawczy. Wilno, 1937, p.210-211.
  • 13.5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 34.
  • 13.6. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius, 1988, p. 264.
  • 13.7. Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1960, t. 20, p. 372.
  • 13.8. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2009, t. 16, p. 444-445.
  • 13.9. MALACHOWICZ, Edmund. Wilno. Dzieje, architektūra, cmentarze. Wroclaw, 1996, p. 438-443.
  • 13.10. SKIRMANTIENĖ Marija, VARNAUSKAS Jonas. Nukentėję paminklai. Vilnius, 1994, p.14-16.
  • 13.11. Vilniaus evangelikų-reformatų kapinių antkapių inventorizacija. Vilnius, 1950, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 5, ap. 1, b. 1314.

Nuorodos

Santuokų rūmai

Vilniaus santuokų rūmai. 15890 Vietinės reikšmės. Buvusių evangelikų liuteronų kapinių vietoje, jaunų architektų kompanija, vadovaujama architekto Gedimino Baravyko, 1974 m. sukūrė išskirtinės architektūros pastatą. Tai pirmasis Lietuvoje objektas nebažnytinėms santuokoms ir vardynoms įregistruoti, pastatas išsiskyrė architektūriniu sprendimu. Rūmų kūrėjams 1976 m. įteikta SSRS Ministrų Tarybos premija.

  • Ikonografija; 2019-08-05; Nr: IK-15890; IKONOGR Nr.8 IKONOGR Nr.2 IKONOGR Nr.9 IKONOGR Nr.4 IKONOGR Nr.7 IKONOGR Nr.5 IKONOGR Nr.3 IKONOGR Nr.1 IKONOGR Nr.6
  • Dėl duomenų patikslinimo; 2019-08-05; Nr: VI-RM-228; Registravimo Registre data: 2019-09-02; BR NR.5 BR Nr.2 BR Nr.3 Aktas_VI-RM-228.pdf BR Nr.4 BR Nr.1 TRP
  • 1. DRĖMAITĖ, Marija., PETRULIS, Vaidas., TUTLYTĖ, Jūratė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. V., 2012. P. 320-321.
  • 2. DRĖMAITĖ, Marija., Architecture and Housing in Soviet Lithuania, V., 2017. P. 301-303;
  • 3. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 309.
  • 4. REKLAITĖ, Julija, LEITANAITĖ, Rūta .Vilnius 1900-2012. Naujosios architektūros gidas. V., 2011. P. 158.
  • 5. DRĖMAITĖ Marija. Sovietinė ritualinė architektūra – santuokų ir laidotuvių rūmai Lietuvoje, Acta academiae artium Vilnensis / 73: Sovietmečio kultūros tyrimai: aktualijos ir perspektyvos. V., 2014. P. 47-53;
  • 6. Architektūros ir urbanistikos tyrimo centras. Vilniaus miesto santuokų rūmai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: (žiūrėta 2019-05-21)

Nuorodos

Keisti - Istorija - Spausdinti - Naujausi keitimai -
Search:
Šis puslapis paskutinį kartą keistas June 29, 2020, at 07:51 PM