Gerbkime kapines | Šaltiniai / Straipsnis

Seniausios Vilniaus žydų kapinės išnyra iš miglų.

Draugija "Gerbkime kapines" kviečia visuomenę į pasitarimą rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, 17:30-19:00 su istorikais Valdu Rakučiu, Elmantu Meilumi ir įvairiais Lietuvos istorija besidominčiais šviesuoliais. Tikslas yra bendromis jėgomis išsklaidyti kai kurias praeities, dabarties ir ateities miglas nuo seniausių Vilniaus žydų kapinių. Laikui bėgant draugija tikisi pakalbinti ir sudominti ne tik istorikus, bet ir menininkus, rašytojus, žurnalistus, dvasininkus, mokytojus, visuomenininkus ir politikus.

Dalyviai rinksis šalia Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankryžos, iš Vilniaus sporto rūmų pusės, ten kur stovėjo kapinių vartai ir sargo namelis. Netoliese, betonu plokštėmis išklotoje aikštėje, renginio organizatorius Andrius Kulikauskas pradeda kurti kapinių teritorijos maketą masteliu 1:10. Maždaug 300 m x 200 m matmenų teritoriją pavaizduoti tokiu būdu užteks 40 m x 25 m plotas į šiaurės vakarus nuo Sporto rūmų. Šiame makete kapinių ribas pažymės baltais akmenėliais. Remsis Israelio Klausnerio 1935 m. sudarytu žemėlapiu kuriame aprašyti 220 antkapių. Makete parodys kur stovėjo žymiausi paminklai. Ant grindinio išklos 67 padidintas nuotraukas ten kur tos nuotraukos darytos, kad suprastumėme ką fotografai matė iš tų įvairių vietų. Susidarys bendras vaizdas, kaip šios kapinės atrodė dar ne taip seniai, iki 1940 metų ir netgi 1950 metų. Su laiku galėtumėme tuo pačiu masteliu atkurti paminklus, taip kad 2 metrų aukščio antkapis-maceva būtų 20 centimetrų aukščio, o 4 metrų aukščio mauzoliejus-olefas būtų 40 centimetrų aukščio. Įsivaizduotumėme, kokia buvo visa kapinių teritorija siekianti beveik iki Neries.

Iš nuotraukų matome, kaip kapinės atrodė nuo Gedimino pilies kalno, ir kaip iš kapinių atrodė Gedimino pilis, Bekešo kalnas, Stalo kalnas. Aišku, mums dabar šis vaizdas svetimas, jį užstoja Sporto rūmai, todėl kai kurie žmonės pamatę nuotraukas netgi pamano, kad tai kapinės visai kitoje vietoje, už Olandų gatvės. Užtat pasižiūrėjus į 1916 m. žemėlapį, susipažinus su LDK žinovo Elmanto Meilaus tyrimu, ir ypač stovint vietoje, įsisąmoniju, jog kažin ar atsitiktinai žydų kapinės atsirado valdovo žemėse, pilies jurisdikcijoje. Valdovas globojo žydus, jisai matė jų kapines, kaip ir jie matė jį. Samprotauju, kaip atrodė vieniems ir kitiems. Va, taip įsitraukiu į padavimų kūrimą... Atsargiai su jais!

Draugija "Gerbkime kapines" gilinasi į šių kapinių praeitį nes rūpi jų ateitis, kad Lietuvos vyriausybė atsisakytų savo sumanymo kapines išniekinusiuose Sporto rūmuose įkurdinti kongresų rūmus. Užtat svarbu bendrauti su istorikais, kartu peržiūrėti nuotraukas, žemėlapius bei dokumentus, pasimokyti ir susigaudyti, ką visa tai reiškia?

Dažnai susiduriame su pasiteisinimais, kodėl nereikėtų rūpintis šių kapinių likimu. "Visas Vilnius pastatytas ant kapinių. Tų kapinių seniai nebėra. Sporto rūmų pamatai devynių metrų gylio, palaikai iškelti. Kapinių ribos nežinomos, neįsivaizduojam kaip jos atrodė. Žydai jomis nesirūpino, jų netvarkė ir jų negynė, jas patys pasmerkė. Caras jiems kadaise sumokėjo didelius pinigus, jiems nieko nepriklauso ir jie tik nori pinigų." Taip kalba pareigūnai ir kartais netgi istorikai. O kaip yra iš tikrųjų?

2007 m. Lietuvos istorijos instituto darbuotojai Elmantas Meilus (LDK istorija), Vytautas Jogėla (vėlyvesni laikai) ir archeologas Gediminas Vaitkevičius ištyrė kapinių istoriją ir nustatė kapinių ribas. Kapinių teritorija augo prijungiant naujus sklypus ir 1831 metais siekė 4,5 hektaro. Rusijos caras Nikalojus I-asis malšindamas 1831 m. sukilimą įsakė Vilniuje pastatyti tvirtovę. Sunaikino 1,3 hektaro dalį kapinių arčiausiai Neries, liko 3,25 hektaro. Kapinėse po to nebebuvo laidojama. Jų riba tačiau po to nepakito, kaip rodo dešimtys žemėlapių. Šios ribos itin tiksliai nustatytos ir jų tikrumą patvirtina archeologiniai kasinėjimai. Po Sporto rūmais nėra palaikų, tačiau aplinkui jų yra pilna. Į Olandų gatvės kapines ir Sudervės kapines iškėlė tiktai nedidelį skaičių paskirų žmonių palaikų, kaip antai Vilniaus Gaono. Mūsų laikais Mindaugo apartamentų statyba pažeidė kapinių ribas, aptikti žmonių kaulai.

2007 m. ribų lokalizacijoje yra savotiškai išsireikšta, "Jos uždarytos 1831 m., dešiniajame Neries krante pastačius Vilniaus tvirtovės taip vadinamą tilto priedangos redutą ir sumokėjus kompensaciją už nugriautus statinius bei žemę." Žodžiai "sumokėjus kompensaciją" pabrėžti riebiai. Kažkodėl nepaminėta, jog kapinėse dar 1830 m. buvo laidojami žmonės, ir dar kurį laiką būtų buvę laidojami toliau. Kaip rašo, "žydai prašė skirti papildomą sklypą".

Vytautas Jogėla savo straipsnyje 2015 m. Lituanus žurnale apžvelgė šių kapinių istoriją 19-ame ir 20-ame amžiuje, iškėlė daugybę dokumentų. Jis mini vieną vienintelį dokumentą apie caro išmoką, anot kurio vietinė komisija įvertino kapinių žemę ir statinius 4,500 rublių suma, tačiau supykus imperijos valdžiai, sumą sumažino iki 3,500 rublių. Skelbiame cituojamą dokumentą LVIA f.378, ap. BS 1831, b.2556b, l.228. Jame tačiau tėra įrašyta 3,500 rublių suma, kuri tuo tarpu nebuvo išmokėta.

Telefonu šiuo klausimu kalbėjau su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Alvydu Nikžentaičiu. Jisai sutiko, kad Vilniaus žydai su valdžia nesiderėjo. Jie neturėjo pasirinkimo ar priimti išmoką, tai buvo prievartos veiksmas. Anot jo, reikia skirti materialinius klausimus ir dorovinius klausimus. Kapines privalome gerbti.

Šis požiūris neatsispindi Kultūros paveldo vertybių registre. "Rusijos imperijos valdžia sumokėjo kompensaciją visiems, kurių žemė ir pastatai buvo nusavinti tvirtovės statybos reikmėms, neatsižvelgiant ar ta žemė buvo valstybinė ar privati." Nepaminėta, kad caras įrengdamas tvirtovę išniekino žydų palaikus. Nepaminėta, kad šis kapinių išniekinimas buvo sukilimo malšinimo padarinys. Nors pripažinta, "Dalis palaidojimų, kurių nesunaikino tvirtovės, Koncertų ir sporto rūmų bei įvairių požeminių trasų statybos darbai yra išlikę."

Karo istorikas Valdas Rakutis padeda mums susigaudyti dėl išmokos. Anot jo, caras tokiais atvejais paprastai mokėdavo dideles sumas. Ar 3,500 rubliai galėjo būti ne už žemę, o už pastatus? Iš viso Vilniaus Arsenalo žemėms tuomet skirta 645,130 rublių. Kokia dalis skirta tvirtovei reikalingoms žemėms?

Iš viso, sprendžiant iš Elmanto Meilaus rastų dokumentų, nepanašu, kad žydams būtų priklausę kapinės. Jie patys tvirtindavo, kad šias kapines sudarantys sklypai priklauso kunigaikščiui, Radviloms, karmelitams vienuoliams ir miestui. Žydai ištisai mokėdavo savininkams pinigus patvirtinti, jog šie sklypai pagal paskirtį amžinai bus kapinės. Kodėl žydai žemių nepirko? Ar jie norėjo, kad jas saugotų galingi, geranoriški šeimininkai?

1919 m. kai lenkai okupavo Vilnių, kapinių prižiūrėtojas Meiras Zelmanovičius pasiskundė valdžiai, kad kariai laužo medinius paminklus, o medinis stogas nuimtas nuo Vilniaus Gaono mauzoliejaus. 1919 m. balandžio mėn. lenkai kariai apniokiojo šias žydų kapines, ieškodami grobio ir ginklų atvėrė kapus, paskui plėšikaudami surengė pogromą prieš žydus, jų nušovė maždaug 80. Ar tai susiję su tuo, kad vėliau, spalio 8 d., 1920 m., kai Želigovskio kariai įsiveržus į Vilnių, jie po dviejų dienų nužudė Meirą Zelmanovičių, 70 metų amžiaus senuką? Ar jis gindamas kapines neteko gyvybės? Jo sūnus Šolomas Zelmanovičius, kapinėse užaugęs, parašė vaidinimą apie tenai palaidotą grafą Valentiną Potockį, Ger Tzedeką, ją iliustravo kapinių piešiniais, o pats buvo nužudytas 1941 m. Kaune.

Lenkijos valdžia Vilniuje okupacijos laikais norėjo kapines panaikinti ir teritoriją paskirti sporto stadijonui, tačiau rabinas Vilniaus žydų bendruomenė aršiai ir sėkmingai jas apgynė. 1939 m. bendruomenė pastatė gelžbetoninę tvorą. Žydai naujai apmūrino daugybę žymiausių paminklų.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Liaudies Komisarų Tarybos Pirmininko pavedamas Spaudos ir Draugijų Skyriaus Vedėjas P.Kežinaitis 1940 m. rugsėjo mėn. 16 d. pasirašė tokį nutarimą: "Išžiūrėjęs Vilniaus žydų bendruomenės bylą radau, kad esamomis sąlygomis tolimesnis bendruomenės veikimas yra nebesuderinamas su Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos siekimais, todėl nutariau Vilniaus žydų bendruomenę likviduoti ... 4/ bendruomenės žinioje esančias žydų kapines perduoti Vilniaus miesto savivaldybei."

Mums gal taip ir lieka neaišku kam priklausė šios kapinės, bet Vilniaus žydų bendruomenė, Vilniaus rabinai ir Vilniaus žydų laidojimo brolija ištikimai jomis rūpinosi, o sovietai suprato jog reikia jas nusavinti.

Holokausto metu naciai suprato, kad tai svarbus paveldas, ir uždavė surašyti 51 paminklo epitafijas. O šiaip vokiečiai iškirto medžius ir krūmus ir sunaikino dauguma antkapių. Po karo miestiečiai paminklais grindė kelią. Sovietų valdžia sprendė kaip sutvarkyti kapines, kad jos negadintų įvaizdžio šalia esančiam stadionui, kur 1950 m. turėjo būti švenčiamas tarybų valdžios įsigalėjimo dešimtmetis.

Pasaulio žydų kongresas Niujorke susižinojo, kad kapinėms gręsia sunaikinimas. Jisai 1947 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungoje veikiantį Antifašistinį žydų komitetą, kuris susisiekė su LKP sekretoriumi Antanu Sniečkumi, kuris pavedė reikalą Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkui P.Kareckui, kuris paskyrė miesto vyriausią architektą, Lenino aikštės kūrėją Vladislovą Mikučianį sudaryti komisiją. Jos nariais buvo Architektūros paminklų apsaugos skyriaus viršininkas, bene Vilniaus krašto lietuvis Vladas Sakas-Sakavičius, Architektūros paminklų apsaugos vyr. inspektorius, Gedimino pilies bokšto restauratorius Gediminas Budreika, Vilniaus žydų muziejaus vyr. mokslinis darbuotojas, žydas partizanas Aleksandras Rindziunskis, inžinierius architektas Isakas Brancovskis, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Geršonas Kabas.

Komisija nusprendė, „Šis paminklas (kapinės), taip pat ir visi neseniai pastatyti paminklai jokios istorinės – meninės vertės neturi. Šiaurinėje sienoje (tvoroje) yra įmūrytos kelios XVIII a. (akmeninės) lentos. Hercedeko kapas ir „legendinis“ medis sunaikinti. Senosios žydų kapinės po sugriovimo yra apleistos ir niekieno nesaugomos. Komisija mano, kad tikslinga būtų pietrytinėje kapinių dalyje išsaugoti nedidelę aikštelę (20X20 m), kurioje reikėtų sudėti labiausiai vertingas akmenines lentas, nes šioje teritorijoje pagal generalinį planą numatoma įsteigti parką, o likusią kapinių teritoriją panaudoti parkui“.

Kaip vertinti komisijos sprendimą? Ar tai išdavystė? Ar tai bandymas išgelbėti nors dalį paveldo?

Kaip bebūtų, nejaugi tikintieji žydai kalti, kad keli žydai sovietai prisidėjo prie kapinių išniekinimo?

Ar nebūtų galima šias kapines gražinti žydams?

2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas įsipareigojo iki 2023 m. pervesti 37,071,362 eurų į Geros valios fondą kaip simbolinę kompensaciją už nacių ir sovietų neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Ar senosios Vilniaus žydų kapinės laikytinos Vilniaus žydų bendruomenės nekilnojamu turtu, kaip kad sovietai įvardino nusavinimo dokumente? Tokiu atveju už šį turtą Seimas nėra kompensavęs, juk Vilniaus žydų bendruomenė nebuvo religinė bendruomenė. Galėtų kapines gražinti Vilniaus žydų bendruomenei.

O gal dalis šių kapinių priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lietuvos Respublika galėtų ištęsėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įsipareigojimus. Panašiai, savo pažadus galėtų tęsėti katalikų bažnyčia ir Vilniaus miestas.

Kaip bebūtų, Geros valios fondas gali pinigus skirti Lietuvos žydų religiniams bei kultūros tikslams. Galėtų kapines nupirkti iš Turto banko. Jas

Dalykiški klausimai ir atsakymai: Kieno tai buvo nuosavybė? Kaip su kompensacija? Kaip žydai jas tvarkė ir gynė? Kas jas išniekino?

Dokumentai

Žydų bendruomenės turto nusavinimas
Caro kompensacija
Lietuvių-žydų ekspertų komisija
Kaip tai liečia ateities galimybes ir sprendimus?
Kompensacija - Turto fondas
Teigiami padavimai...
Kuo šios kapinės ypatingos? Lietuvos Jeruzalė
Ar teisinga tvirtinti, jog Lietuvos didieji kunigaikščiai įsipareigojo, mes taipogi tęsiame?
Potockio atvejis - galėtumėme atkurti -
Vilniaus, Vyriausybės, Turto banko atsakymai - 2008 m. studija
Ar svarstė: Lukiškių aikštė
Istorija kaip atsiradome šioje padėtyje - valstybė turėjo pagrįsti pirkimą.
Kam rūpi 50,000 žmonių. Ir Dovid Katzui rūpi.
Rūpintis plačiau
Dešinysis Neries krantas
Eugenijus Paliokas, mūšis ir milžinkapis
Darius Daunoras paaiškino: rašyti laišką, paskui svarstys Istorinės atminties komisija, vadovauja Gediminas Jaunius, Kamilė Šėraitė.
Panašiai dėl žydų kapinių
Pabaigai mintys kaip praeitimi išsilaisvinti iš dabarties vienareikšmiškumo. Kai yra kelios priežastys, gali tarp jų rinktis.
Bendrom jėgom - taip kuriama visuomenė.

Vaizdai

Pilis iš kapinių, ir kapinės iš pilies
Kam rūpėjo: Zelmanavičius - Tėvas ir Sūnus

Tikslas yra geriau susigaudyti praeities tikrovėje, užtat susigaudyti kokiu pagrindu plėtoti ateities galimybes, tad dabartyje nusiteikti prasmingai. Juk susiduriame su dabarties vienareikšmiškumu ir mūsų troškimų beviltiškumu. Mano tėvas Edmundas Kulikauskas išsiuntė laiškus Vilniaus miesto savivaldybei, Turto bankui, Kaip pranokstame dabarties vienareikšmiškumą, ją išplečiame dvilypumu, praeities dviprasmybėmis ir ateities galimybėmis, taip kad atsiranda prasmė. Mazgo perrišimas, jo išrišimas ir surišimas, reikia pakaitomis atlaisvinti ir suveržti, atsitokėti ir įsijausti, perrišimasReikia įsigilinti, reikia bendrom jėgom apsupti.

Ir kaip argumentuojama - Darius Daunoras.

Žiūrėti plačiau (Eugenijus Paliokas) - žiūrėti giliau.

Galima penkerybe išversti priežastingumą: žydus skriaudė, vadinas, žydus gynė.

Ateičiai

"Kodėl taip sunku mylėti?" Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų religinė bendruomenė.
Turkai
Gaonas - kaip pasikeitė jo mauzoliejus

https://www.jewishgen.org/yizkor/pinkas_poland/pol8_00030.html Žydų gyventojų skaičius Vilniuje.

Napoleonas pavadino Vilnių Lietuvos Jeruzale. Kiek nedaug tuomet žmonių buvo Vilniuje.

Įsivaizduoti kapines - Lietuvos Jeruzalė

Chebra... chevra kadiš...

Vystyti padavimus, suabejoti mitais, prisiliesti prie tikrovės

Draugija "Gerbkime kapines" http://www.kapines.com ypatingai rūpinasi seniausių Vilniaus žydų kapinių likimu. Norime, kad Lietuvos valstybė atsisakytų savo sumanymo šių kapinių ribose, buvusiuose Vilniaus Sporto rūmuose, įkurdinti kongresų rūmus į kuriuos ortodoksų žydų tikėjimas draus žengti. Mums svarbu rūpestingai ištirti, gerai išmanyti ir ištisai viešinti šių kapinių istoriją.

Kviečiame į pasitarimą su istorikais kurį rengsime ketvirtadienį, rugpjūčio 27 d., 17:30-19:00, senosiose žydų kapinėse Šnipiškėse, kuriose stovi Vilniaus Sporto rūmai. Susirinksime maždaug ten kur stovėjo vartai, šalia Rinktinės g. ir A.Juozapavičiaus g. sankryžos.

Andrius Kulikauskas šią savaitę parašys straipsnį išdėstantį, pagal savo supratimą, šių kapinių praeitį, dabartį ir ateities galimybes. Renginyje pasitarsime su istorikais ir kitais šviesuoliais kiek šis supratimas teisingas ar klaidingas, kaip jisai tobulintinas.

Renginio pradžioje jis pristatys parodą susidedančią iš maždaug 40 nuotraukų kaip atrodė kapinės, maždaug 40 žemėlapių kapinių ribų ir maždaug 40 lapų iš įvairių dokumentų. Šaltinius surinkti ir permąstyti jam padeda talkininkai: prof. Shnayer Leiman, Polina Pailis, Regina Kopilevich, Edmundas Kulikauskas, Ruta Bloštein, prof. Dovid Katz, Irina Guzenberg, Evaldas Balčiūnas. Šaltinius renka iš Mokslų akademijos bibliotekos, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, LCVA, LVIA, VAA, LKP, Mažvydo bibliotekos, Leiman bibliotekos. Remiamės taip pat Izraelio Klausnerio, Elmanto Meilaus, Vytauto Jogėlos, Irinos Guzenberg, Vidos Girininkienės, Zigmo Vitkaus ir Shnayer Leiman darbais:

https://download.hebrewbooks.org/downloadhandler.ashx?req=36920 http://senas.istorija.lt/html/mts/mp2/scr/08.htm https://www.kapines.com/gerbkime/bylos/%c5%a0altiniai/VytautasJogela-Lituanus.pdf https://www.kapines.com/gerbkime/bylos/%c5%a0altiniai/GuzenbergIrina-Vadovas-PiramontoKapines.pdf https://www.kapines.com/gerbkime/bylos/%c5%a0altiniai/GirininkieneVida-VilniausKapines.pdf https://nzidinys.lt/zigmas-vitkus-paneriai-senojo-zydu-atminimo-paminklo-byla-1948-1952-nz-a-nr-2/ https://seforimblog.com/2020/07/in-praise-of-ephemera-a-picture-postcard-from-vilna-reveals-its-secrets-more-than-one-hundred-years-after-its-original-publication/ http://seforim.blogspot.com/2012/09/who-is-buried-in-vilna-gaons-tomb.html https://seforimblog.com/2015/09/lithuanian-government-announces/

Bendrom jėgom, kiek įstengsime, aptarsime eilę klausimų.

Kaip suprantame kapinių atsiradimą būtent šioje Neries pusėje?
Kaip suprantame Vilniaus žydų santykį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais, su teismais ir su kitais miesto gyventojais?
Kam priklausė kapinių teritorija LDK laikais?
Kaip suprantame caro Nikolajaus I-ojo santykius su žydais 1831 m. kuomet kapinių teritorijos dalį užstatė tvirtove? Kaip suprantame jo išmokėtą 3,500 rublių kompensaciją? Kam priklausė kapinių teritorija šiame laikotarpyje?
Kaip suprantame išlikusias kapinių fotografijas, kaip jos deri su Izraelio Klausnerio 1935 m. išleistos knygos žemėlapiu, kuriame pažymi 219 antkapių?
Kaip suprantame žydų veiksmus apginti šias kapines tarpukaryje kuomet Lenkija okupavo Vilnių?
Kam priklausė kapinių teritorija šiame laikotarpyje?
Kaip suprantame kapinių likimą nacių okupuotoje Lietuvoje?
Kaip suprantame žydų ir kitų veiksmus ginant ar naikinant šias kapines sovietmečiu?
Kaip suprantame, kas atsakė už šių kapinių naikinimą sovietų okupuotoje Lietuvoje?

Pavyzdžiui, pridedu nuotrauką kurioje plačiu kampu matosi Gedimino pilis ir pirma eilė antkapių žiūrint iš šiaurės. Kol kas nesusigaudau kaip šią nuotrauką suderinti su Izraelio Klausnerio žemėlapiu, kurį taipogi pridedu. Daugiau nuotraukų rasite http://www.kapines.com puslapio apačioje.

Pridedu bylą LYA f.1771, a.11, b.274 rusų kalba kuri padeda suprasti kokiu pagrindu kapinės sovietmečiu buvo sunaikintos. Joje įvardinta trijų lietuvių ir trijų žydų komisija kurios išvadų pagrindu kapinės buvo sunaikintos.

Aptarę paskirus klausimus pamąstysime plačiau, ieškosime prasmingų išvadų, nesikertančių su tikrove.

Kaip suprantame atsakomybę už šių kapinių išsaugojimą ir naikinimą įvairiais laikais?
Koks buvo kapinių sargų, kapinių tvoros, rabinų ir žydų bendruomenės bei jų užtarėjų vaidmuo išsaugojant kapines?
Kaip suprantame šių kapinių reikšmę Lietuvos istorijoje?
Ar jas tinka laikyti Lietuvos Jeruzalės gyvasties ženklu?

Toliau, Andrius Kulikauskas pristatys penkias galimybes dėl kapinių likimo:

A) Sporto rūmus panaudoti kongresų rūmams, kaip ketinama.
B) Sporto rūmus panaudoti kaip žydų paveldo muziejų, kaip siūlo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius.
C) Kapinių teritoriją iškloti granitu. Sporto rūmuose nevykdyti jokios veiklos. Jų nejudinti bet juos paversti ornamentu, ant jų kabinti šviesas ir veidrodžius. Taip siūlo architektė Adele Schachner.
D) Pastatyti kapinių sieną, į teritoriją įleisti tiktai kapinių lankytojus. Leisti Sporto rūmams po valiai griūti. Kilometrinę kapinių sienos išorę išpuošti istorijomis, pavyzdžiui, kaip įvairiais laikais Lietuvos gyventojai gelbėjo žydus, kaip žydai gyvenime laikėsi savo tikėjimo. Taip siūlo Andrius Kulikauskas.
E) Sporto rūmus atsargiai išardyti ir pagal nuotraukas bei šaltinius atkurti ten stovėjusius antkapius. Taip siūlo Julius Norwilla.

Pakalbėsime kaip šie penki sprendimai atrodytų praėjus šimtui metų? Kaip įsivaizduojame sąsajas tarp kapinių praeities ir ateities? Ką jos galėtų reikšti ateities lietuviams bei kitataučiams? Pridedu ortodoksės žydės Ruta Bloštein atmintinę, "Žydų kapinių priežiūros ir tvarkos įstatymai".

Galiausiai, pasitarsime dėl kito renginio spalio 11 d., sekmadienį, popiet, Valdovų rūmų salėje. Prisiminsime "Seniausių Vilniaus žydų kapinių šviesuolius", jose palaidotus, kaip antai 1797 m. spalio 9 d. mirusį Vilniaus Gaoną, taip pat kapinių gynėjus. Kaip kas sutiktų dalyvauti?

Visi kviečiami rugpjūčio 27 d. Raginame norinčius dalyvauti iš anksto pranešti Andriui Kulikauskui, ms@ms.lt

1937 m. birželio mėn. 22 d. priėmimo-perdavimo aktas (kurios šalies: TSRS, Lenkijos, Lietuvos?)